| Mardi, 24 février 2009 |
|---|
 08:05 | 
| | Buities technika: žmogaus tarnaitė ar kenkėja |
| Stveri mobilųjį telefoną, skambini artimiesiems, kurie tuo metu atostogauja Kanaruose, ir gali plepėti - kaip atostogos, vaikai, kokie orai? Patogu ir puiku. Tikras stebuklas. Nei tau, nei jiems nereikia eiti į paštą kaip sovietų laikais ir užsakyti pokalbį laidiniu telefonu. Tačiau daugumai net į galvą nešauna, kad šis stebuklas gali būti pavojingas sveikatai, kad reikia laikytis jo naudojimo taisyklių.
Kompiuteris - dar vienas stebuklas. Gali lindėti internete ir susirašinėti su visu pasauliu. Gali susirasti žinių apie senovės inkų miestą Maču Pikču, išsiaiškinti, koks artimiausiu metu bus koncertas Milano teatre „La Scala“. Gali pats kompiuteriu rašyti romaną ir mėginti tapti garsesnis už brazilų rašytoją Paulą Coelho.
Mikrobangų krosnelė! Na, argi negerai? Grįžta vaikai iš mokyklos, pašauna į ją paliktus pietus - ir šie po dviejų minučių šilti. O ką kalbėti apie tokį išradimą kaip televizorius? Tikra seniena. Bet gera seniena, turinti magiškos traukos. Kitaip vyrai prie jo nekiurksotų ištisus vakarus.
Tačiau lazda turi du galus: viename tas stebuklas, kitame - elektromagnetinės bangos. Bet apie jas tarsi nenorime nieko girdėti - kam kartinti gyvenimą, kai jis toks patogus?
Kiek laiko per dieną galima naudotis šiais elektromagnetines bangas skleidžiančiais buities prietaisais? Norėdami tai sužinoti, atlikome eksperimentą.
Sutartą dieną su bendrovės Akustinių tyrimų centro laboratorijos vedėju Doru Mykolu Valecku atvykome į vilnietės aktorės Kristinos SavickytėsDamanskienės namus. Mūsų nekantriai laukė ir jos dukterys aštuonerių metų dvynės - antrokės Justė ir Gabija.
Pirmiausia nutarėme pamatuoti, kokį elektromagnetinės energijos srautą skleidžia mobilieji telefonai. Vieną dukterų, kitą - motinos padėjome ant stalo, o mokslų daktaras M.D.Valeckas iš lagaminėlio ištraukė elektromagnetinio lauko matuoklį ir pradėjo matuoti jų skleidžiamų elektromagnetinių bangų energijos srautą.
Prietaisas rodė: piko režimu, kai nėra kitų energijos šaltinių, „Nokia“ spinduliavo apie 1,2-1,3, „Sony Ericsson“ - apie 1,2-1,5 mikrovato elektromagnetinių bangų srautą į kvadratinį centimetrą. „Sony Ericsson“ spinduliavo daugiau, kadangi jame įmontuotas fotoaparatas. Mobilieji telefonai, kuriuose įmontuoti fotoaparatai, - galingesni, todėl jų spinduliuojamas energijos srautas didesnis.
Toks spinduliavimas žmogaus sveikatai nėra pavojingas. Pagal Lietuvos higienos normas leistina, kad gyvenamojoje patalpoje mobilusis telefonas spinduliuotų 10 mikrovatų energijos srauto į vieną kvadratinį centimetrą.
Paskui mobiliuosius telefonus įjungėme. Skaičiai matuoklio stulpelyje didėja - 120-400-500 mikrovatų viename kvadratiniame centimetre!
„O turi būti kiek? Dešimt mikrovatų, - sakė D.M.Valeckas. - Taigi skambinimo metu mobiliojo telefono jokiu būdu negalima dėti prie ausies, galvos. Kai telefonas suskamba ir norime atsiliepti, taip pat jo negalima tuoj pat kišti prie ausies. Pirmiausia reikia nuspausti skambinimo mygtuką ir tik tada aparatą dėti prie ausies.
Mobiliojo telefono nereikia nešioti pakabinto ant kaklo. O vyrai tegul jo nenešioja žemiau juostos. Taip pat ir ant juostos, nes ten - kepenys, blužnis, kuriuos aparatas veikia. Geriausia mobilųjį telefoną laikyti rankinėje - kiek galima toliau nuo kūno“.
Gabija nutarė paskambinti mamai. Kai nuspaudė skambinimo mygtuką, matuoklio rodmenys nukrito žemyn.
Paskui nusprendėme išsiųsti SMS žinutę. Negi ir tada mobilusis telefonas spinduliuoja elektromagnetines bangas? Pasirodo, spinduliuoja, ir dar kaip!
Kristina siuntė SMS žinutę į dukterų telefoną. Matuoklio parodymai - neįtikėtini, net viršijo rodmenų skalę, nes matuoklis fiksuoja tik iki 2000 mikrovatų. Žiūrėjome ir netikėjome savo akimis.
„Na, matote!“ - griežtai pasakė Kristina savo išdykėlėms.
Vadinasi, jeigu jaunos panelės nepakeičiamą savo brangenybę - mobilųjį tefefoną - laiko vidinėje striukės kišenėje, prie širdies, tais momentais, kai į jį atskrieja vaikinų žinutės, mergužėlės gauna per 2000 mikrovatų spinduliuotės į kiekvieną kišenėlės kvadratinį centimetrą.
O joms plaukia žinutė po žinutės, žinutė po žinutės - visą dieną, visą vakarą ir pusę nakties. Iki paryčių. Ir tai net 200 kartų viršija Lietuvoje leistiną higienos normą.
Ar nesustreikuos joms širdis? Ar jos pagimdys sveikus vaikus?
„Sustreikuoti dėl didelės elektromagnetinio lauko spinduliuotės gali bet kuris vidaus organas, kurio atsparumas silpnesnis. Tą organą spinduliuotė ir paveiks“, - įspėjo D.M.Valeckas.
Vadinasi, technikos progresas kenkia žmogaus sveikatai?
„Be abejo, kažkiek kenkia“, - sutiko fizikos mokslų daktaras.
O kaip rasti aukso vidurį? Kaip išlaviruoti tarp technikos progreso, kad juo galėtum naudotis, ir savo sveikatos, kad jai nepadarytum žalos?
„Neviršyti leistinų higienos normų, kurios, kaip manoma, sveikatai nekenkia, - sakė pašnekovas. - Mobiliuoju telefonu reikia naudotis kiek galima mažiau. Per dieną - ne ilgiau kaip vieną valandą. Ir kalbėtis, ir pačiam skambinti, ir siųsti, ir priimti SMS žinutes. Manau, ir tai - daug.
Vaikams mobiliųjų telefonų apskritai nepatarčiau duoti. Iš visų buitinių prietaisų daugiausia elektromagnetinių bangų skleidžia būtent jie. Juk mobilieji telefonai spinduliuoja visomis kryptimis - iki pat antenos. Ši impulsą perduoda kitai antenai, ta - trečiai ir taip toliau“.
Kristina mus nuramino, kad abiem mergaitėms skirtas vienas mobilusis telefonas. Kai jos eina į mokyklą, telefoną turi palikti namuose.
Atėjo eilė ir mikrobangų krosnelei. D.M.Valeckas į ją nukreipė matuoklį, Kristina į vidų įkišo lėkštę su barščiais ir krosnelę įjungė. Kadangi bute įžeminimas tvarkingas (yra įžeminimo kontūras), krosnelė į išorę spinduliavo 1,2-2 mikrovatus į kvadratinį centimetrą. Tai - normalūs rodmenys. Kai mikrobangų krosnelė įjungta, nereikėtų žiūrėti pro langelį į jos vidų. Iš ten sklinda gana stiprus spinduliavimas.
Dabar mūsų akiratyje turėtų atsidurti šventas daiktas - kompiuteris. O kur jis paslėptas, kad niekur nematyti?
„Kabinetesandėlyjedžiovykloje“, - pokštavo Kristina ir mus nuvedė į mažutį kambarėlį.
Matavimo prietaisus prie jo dėliojo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikas Algimantas Buzas, pasiruošęs išmatuoti kompiuterio skleidžiamus elektrinį bei magnetinį laukus.
Įjungus kompiuterį bendras elektromagnetinio lauko fonas padidėjo. Prietaise skaičiai lakstė dviem stulpeliais - vienas matavo elektrinį, kitas - magnetinį lauką. Elektrinio lauo stipris - 0,5 voltai, magnetinio - 11 nanoteslų į metrą. Abiejų laukų stipriai neviršijo leidžiamų higienos normų.
„Jeigu kompiuteris yra įžemintas, jo elektrinis laukas į aplinką nepatenka. Spinduliuos tiktai magnetinis. O kompiuterių magnetiniai laukai nėra stiprūs, nes nėra stiprių srovių.
Metalizuoto korpuso kompiuteriai į aplinką spinduliuoja mažiau.
Iš tikrųjų kiekvienas kompiuteris spinduliuoja skirtingai, nors jie pagaminti pagal vieną šabloną. Kaip kiekvienas žmogus turi individualią fiziologiją, taip ir kompiuteris“, - dėstė A.Buzas.
Mažosios Damanskytės šiuo stebuklu nepiktnaudžiauja.
„Paprastomis savaitės dienomis sėstis prie kompiuterio joms uždrausta. Juo gali žaisti pusvalandį tiktai šeštadienį arba sekmadienį, jeigu yra padariusios visus darbus, - sakė mama ir dar perklausė dukterų: - Ar einate prie kompiuterio, kai mūsų su tėčiu nėra namie?“
„Kad nemokame įjungti“, - su apmaudu atkirto Gabija.
„Nei okulistai, nei psichologai nerekomenduoja vaikams iki šeštos klasės žaisti kompiuteriu. Tą pusvalandį joms padarėme kaip dovaną“, - paaiškino Kristina.
Paskui triukšmingai puolėme prie televizoriaus. Tai - nė kiek ne mažesnis magnetas nei kompiuteris, traukiantis vaikus, prie kurio jie mėgsta lįsti kuo arčiau. Ypač kai tėvai darbe ir nėra kam sudrausminti, kad televizorių žiūrėtų iš kuo didesnio atstumo.
Kiek laiko Gabija su Juste per dieną sėdi prie televizoriaus?
„Valandą ir 15 minučių“, - išpyškino Gabija.
Damanskių televizoriaus įstrižainė - 72 centimetrų. Įstrižainės skaičių padauginę iš dviejų su puse, gausime mažiausią leistiną atstumą, iš kurio galima žiūrėti televizorių.
Vadinasi, Justė su Gabija televizorių gali žiūrėti mažiausiai iš dviejų metrų atstumo. Kuo arčiau televizoriaus ekrano, tuo stipresnė elektromagnetinių bangų spinduliuotė.
„Buitinė technika - didžiulė žmonių pagalbininkė. Tačiau, kad ji nekenktų sveikatai, ja reikia naudotis saikingai“, - patarė fizikai D.M.Valeckas ir A.Buzas.
50
Tiek litų kainuoja išmatuoti kiekvieno buities prietaiso - mobiliojo telefono, kompiuterio, mikrobangų krosnelės ar televizoriaus - elektromagnetinių bangų srauto spinduliavimą.
Gali sukelti vėžį
* Manoma, kad elektromagnetinės bangos gali sukelti leukemiją ir tam tikrų galvos smegenų dalių - klausos nervo, smegenėlių, kurios yra arti ausies, smegenų apvalkalo vėžį.
* Jei žmogus mobiliuoju telefonu intensyviai naudojasi daugiau nei 10 metų, auglio rizika išauga 39 proc. Kai kurių mokslininkų manymu, iki 2010 m. 300-500 tūkst. naujų vėžio atvejų bus priskiriama mobiliųjų telefonų poveikiui.
* Elektromagnetinės bangos pavojingos embrionui, ypač jei būsimasis kūdikis iš tėvų gali paveldėti alergiją, nervų arba širdies kraujagyslių ligas. Dažnai kalbėdama mobiliuoju telefonu nėščia moteris neigiamai veikia kūdikio gebėjimus.
Reikėtų įsidėmėti:
* Telefono nereikėtų stipriai spausti prie ausies, nes kaulas yra laidus, ir elektromagnetiniai spinduliai lengviau pasiekia centrinę nervų sistemą.
* Naudoti mobiliuosius telefonus, kurių galia ne didesnė kaip 2W.
* Atsižvelgiant į telefono galią, laikytis šių minimalių atstumų tarp telefono ir galvos: kai telefono galia 1-2W - 1 cm; kai telefono galia 4W - 3 cm; kai telefono galia 8W - 5 cm; kai telefono galia 20W - 8 cm.
* Nekalbėti telefonu ilgiau nei 4 min., didinti tarpus tarp pokalbių maždaug 15 min.
Buitinių prietaisų skleidžiamos bangos
Iš visų buities prietaisų daugiausia elektromagnetinių bangų spinduliuoja mobilieji telefonai. Siunčiant SMS žinutę, telefonas spinduliavo per 2000 mikrovatų - t.y. net 200 kartų viršijo Lietuvoje leistiną higienos normą.
Jeigu kompiuteris įžemintas, jo elektrinis laukas į aplinką nepatenka. Spinduliuos tiktai magnetinis. Metalizuoto korpuso kompiuteriai į aplinką spinduliuoja mažiau. Kuo arčiau televizoriaus ekrano, tuo stipresnė elektromagnetinių bangų spinduliuotė.
Kai mikrobangų krosnelė įjungta, nereikėtų žiūrėti pro langelį į jos vidų. Iš ten sklinda gana stiprus spinduliavimas.
| | |
| Samedi, 22 mars 2008 |
|---|
| 21:06 |
| | Vestuviu tendencijos 2008 m. |
| 2008m. vestuvių tendencijas
Kasmet atvykusi į Angliją vasario pabaigoje ir pamačius žydinčius narcizus švenčiu dvigubą šventę: ne tik pajuntu pavasario dvelksmą, bet ir pabūnu didžiausioje Anglijos vestuvių atributų- nuo suknelės iki žiedelio, parodoje.
Taigi ilgai negaišinusi jūsų brangaus laiko pristatysiu naujausias 2008m. tendencijas. Be abejo ,kiekviena jaunoji pasakys,kad svarbiausia vestuvėse - suknelė. Kas gi naujo šioje srityje ? Pirmiausia spalvos : nuo klasikinės baltos iki gelsvos, šlapio smėlio, balintos kavos, aukso ar blukintos purpurinės rožės, švelni chaki su žalsva kaspino detale. Pamirškime 2007m. ,kai itin madinga buvo balta suknelė ir juoda detalė.
Prie anksčiau minėtos sendintos rožės spalvos jaunikis gali drąsiai derinti tokios pat ,tik intensyvesnės spalvos kostiumą.
Jei nusprendėte, kad jūsų pamergės bus ryškios (alyvinė, persiko, žalia ar pan. spalvos) kad tarp jų neišnyktumėte, pritaikykite tokios pat spalvos šalį ar kitą detalę, o jaunikiui pasiūkite kaklaraištį ar kaklaskarę. Šiemet itin madinga karališki mezginiai, aplikacijos ar siuvinėtos suknelės. Jei tai jums nepriimtina- drąsiai rinkitės retro suknelę ar kostiumėlį su juostele ar nedidele skrybėlaite ant galvos.
Stalų dekore būsite naujoviški, jei derinsite klasikines juodą ir baltą spalvas. Drąsu?! Tačiau nepaprastai gražu. Jei vestuves darote ant jūros kranto,stalus galite dekoruoti ovaliais akvariumais, kuriuose plaukioja gyvos auksinės žuvytės.
Nepamirškime- vestuvės didžiausiai ir gražiausiai jūsų gyvenimo šventė. Tai dienai jūs ruošėtės nuo vaikystės. Vestuvių dieną kruopščiai susiplanuokite minučių tikslumu ir turėkite patikimą "asmens sargybinį", kuris padėtų bet kada ir bet kuriuo klausimu.
Jeigu dar liko neatsakytų klausimų drąsiai kreipkitės į vestuvių palnuotoją Dianą.
| | |
| Jeudi, 06 décembre 2007 |
|---|
| 10:34 |
| | Kur miega kiškis |
| Kai balta žiema atėjo,
Sniego labai uždėrėjo.
Visus takus, laukus užpustė
Ir darže likusius kopūstus!..
Kai pūgos prinešė tiek sniego,
Sakykit, kur zuikutis miega?
Bėgo jis prašyt nakvynės
Pas šeškus, savo kaimynus.
Beldžia į olos duris,
Manė, gal atidarys.
O šeškų šeimyna miega.
O kas jiems, čia kiškio bėdos.
Šąla ausys, letenėlės...
Kur nusnausti valandėlę?
Bėga, bėga jis palaukėm,
Ieško, kur jam prisiglausti.
Pro aukštus baltus beržus,
Pro pažįstamus daržus.
Už tvoros staiga pasuko
Prie šiltos olos barsuko. -
Beldžia, beldžia į duris,
Mano, gal atidarys?
O barsukas garsiai knarkia,
Jam nebaisios pūgos smarkios.
... Bėgo kiškis kiek galėjo
Apsnigtų taku alėjos.
Ir prisiminė-drevėj
Dar gyvena voverė.
Bet, pribėgęs prie pušies
Net pakrapštė už ausies:
-Ji gyvena ten šiltai,
Tik, deja, labai aukštai!..
…Miega pušys ten, prie kelio,
Nesimiega tik zuikeliui.
Jei ir snūsteli netyčia, -
Neužmerkdamas akyčių.
Taip ir vargsta pilkas kiškis.
Meškos miega savo irštvos.
Ir barsukas oloje,
Ir laputė oloje.
Nepastatė jis namų
Ir gyvena – po kelmu!
Baisu jam pavakary.
-Ateik greičiau, pavasari!.. -
Šaukia naktį ilgaausis.
Ir ryte, jau nusiprausęs,
Mišku bėga per sniegus
Užnarpliodamas pėdus,
Kad jo rasti negalėtum,
Po kelmu ramiai gulėtų...
| | |
| Mardi, 04 décembre 2007 |
|---|
| 18:48 |
| | Vaiku mintys apie meile |
| Užsienio mokslininkai uždavė klausimą „Kas yra meilė?“ grupei 4 - 8 metų vaikų. Jų atsakymai buvo daug nuoširdesni ir gilesni nei kas nors tikėjosi. Tai kas gi yra ta meilė vaikiškomis akimis?
„Kai mano močiutė susirgo artritu, ji daugiau nebegalėjo pasilenkti ir nusilakuoti sau kojų nagų. Todėl mano senelis visą laiką daro tai už ją, nors jam ir skauda rankas. Tai meilė.“ Rebeka (8 metų)
„Kai kas nors tave myli, jis kitaip taria tavo vardą. Tada tu žinai, kad tavo vardas yra saugus jo burnoje.“ Bilis (4 metų)
„Meilė yra kai mergaitė pasikvepina, o berniukas pasišlaksto losjonu po skutimosi, jie susitinka ir uosto vienas kitą.“ Karlas (5 metų)
„Meilė yra kai tu išeini į miestą pavalgyti ir atiduodi kažkam savo keptas bulvytes, neprašydamas, kad jis tau duotų savo.“ Krisi (6 metų)
„Meilė yra tai, kas tave verčia šypsotis net kai esi pavargęs.“ Teri (4 metų)
„Meilė yra kai mano mamytė padaro kavos tėveliui ir prieš duodama paragauja, ar ji skani.“ Dani (7 metų)
„Meilę gali išgirsti kambaryje per Kalėdas, jei tik nustoji atidarinėti dovanas ir įsiklausai.“ Bobis (5 metų)
„Meilė - kai pasakai berniukui, kad tau patinka jo marškiniai ir po to jis dėvi juos kasdien.“ Noelė (7 metų)
„Meilė - kai mama atiduoda tėčiui geriausia vištos gabaliuką.“ Elein (5 metų)
„Meilė - kai mama mato tėtį purviną ir suprakaitavusį ir vis tiek sako, kad jis gražesnis už Robertą Redfordą.“ Krisas (8 metų)
„Meilė - kai tavo šuniukas laižo tavo veidą net po to, kai tu jį buvai palikęs visą dieną.“ Meri En (4 metų)
„Kai tu ką nors myli, tavo blakstienos virpa, o iš tavęs skraido mažos žvaigždutės.“ Karen (7 metų)
„Negalima sakyti „aš tave myliu“, jei taip negalvoji. Bet jei taip galvoji, turėtum sakyti dažnai. Žmonės pamiršta.“ Sandy (8 metų)
| | | | 08:04 |
| | Prisiminimai |
| Žmonės gyvena ir atrodo, kad labai greitai pasensta... Po gyvenimo vargų pajunti, kiek daug ir kiek mažai čia nuveikei.
Atrodo, dar taip neseniai buvai mažas, lakstei po kaimus basom kojytėm ir net nesusimąstei, kad kada nors tai taps prisiminimų dalimi. Gyvenime žmogus – tik svečias.
Viskas keičiasi, keičiamės ir mes. Vienoj gyvenimo pusėj mes jauni ir gražūs, o kitoj - jau seni, su raukšlėmis ant veido. O vėliau, peržvelgus gyvenimo puses, lieka tik prisiminimai. Atrodo, kad tik jie ir jungia mūsų gyvenimą. Praeitį, dabartį ir ateitį...
Gyvenimas – tik vienas, reikia mokėti jį gražiai nugyventi, kad vėliau, atvertus gyvenimo knygą, būtų ką prisiminti...Kažkuo pasidžiaugti, dėl kažko – paliūdėti
| | | | 07:47 |
| | crazy eyes |
| Jai pirmas kartas nutiko sielų kankinimo kameroje, kai ji buvo 69 metų. Dabar jai 69 metai.
Kiek man metų? Velnias, tikrai daugiau, nei norėčiau. Nors atrodau puikiai – 172 cm ir 57 kg. Nežinantys mano, kad esu 10-12 metų jaunesnė. Šiaip aš to neslepiu, bet man malonu, kad žmonės kartais taip stipriai apsirinka.
Kodėl rašau čia? Gerai nežinau pati, kaip ir nežinojau, kodėl kartais paskaitinėju šio saito rašinius. Gal man patinka dar labiau paaitrinti savo žiauriai skaudančią žaizdą? Galiu pasakyti tik tiek: rašiniuose yra žymiai daugiau teisybės, negu atrodo juos vertinantiems šaltiems kritikams. Kažkokių naujovių neišrasi: meilė akla ir todėl gana vienoda.
Dar prieš pusantrų metų būčiau tik nusijuokusi iš tokių paistalų. O dabar siuntu pati ant savęs, kad negaliu susivaldyti. Nors realiai nieko nėra. NEGALI būti. Aš neturiu teisės. Ir aš ...ištekėjusi. Visa, kas yra – kibirkščiuojančios elektros iškrovos, trumpi žvilgsniai ir lyg netyčiniai palytėjimai rankomis, nors jam priėjus arčiau kartais atrodo, kad galiu apalpti ir per kelius pakerta kojas, o žemiau diržo apsiverčia kažkas iki skausmo dygliuoto ir šalto. Aš taip beviltiškai jo noriu... Tikra kankynė jį matyti...ir nieko daugiau negalėti... bandžiau, ... ech, velnias, kokia aš sla-bakė, dar didesnė kančia – jo visai nematyti. Koks nežmoniškai sunkus išbandymas, kai turiu susilaikyti ir mandagiai atsakyti: „Viso gero“ jam išeinant, nors manyje viskas šaukte šaukia: „Neišeik, neišeik dar nors kelias akimirkas“, gal dar spėsiu lyg netyčia pagauti tavo akių žvilgsnį.
Matau, kad jis jaučiasi panašiai. Mes ne pora, mes ne pora, NE PORA MES! Bet mes žinom, kaip cool viskas būtų, jei būtų. Koks fantastiškas pirmas kartas su juo, kurio niekada nebus. Turbūt niekada. Jei tik man pavyks išsaugoti bent dalį savo suskystėjusio proto likučių.
Aš super. Tiesiog žinau tai, nes būtent dabar išmokau suvokti tuos mažyčius niuansus jų žvilgsniuose, kurie pasako tiek daug. Jis irgi super. O, taip! Aukščiausia lyga, mes galim turėti bet kurį ir bet kurią. Va taip gyvenimas ir pastato tokius kaip mes į vietas, pasityčioja, nes nubaudžia mus noru turėti būtent tą, kurio negalima norėti. Taip. Apie mus jau žino visi aplinkiniai. Teisingiau, abiejų pusių suinteresuoti asmenys. Paskui jį besidriekiantis (sekantis, pavydintis, budintis prie mano durų) gražuolių merginų šleifas ir manęs nepaliekantis ramybėje hormoninių audrų apsėsto jaunimėlio būrelis.
Mūsų amžiaus skirtumas....geriau apie tai negalvoti. Mane tiesiog kažkas apsėdo, aš negaliu išmesti iš galvos tų minčių apie jį nei minutei. Obsession, taip, būtent taip šitai vadinasi. Arba Poison (Alice Cooper). Kiekvienoje minioje – kažkas turi jo veidą, kiekvienam veide – kažkoks bruožas priklauso jam. Ir aš vis nenustoju rinkti tų mažyčių laimės trupinėlių. Beprotė. Pametusi protą ir valią.
Matau, kaip vienas po kito „kapituliuoja“ jo draugeliai, meilė užkrečiama ir aš turiu mandagiai atsišaudyti nuo jų dėmesio ir įvairaus išradingumo lygio pretekstų užvesti pokalbiui. Privalau elgtis tinkamai. Gal tik toks pat 100 % cholerikas kaip ir aš gali suvokti, kiek pastangų man reikia, kad nepasiųsčiau jų VELNIOP!, kai jis, kažkiek įžeistas ir nuviltas mano per mažo dėmesio, apsisuka ir išeina. Kaip sakoma, dabar aš juos po vieną išsmaugčiau plikomis rankomis, aš jau beveik kaip vilkolakis mutuoju į staugiančią iš nevilties vilkę ir tuoj stversiu už gerklės bet kam, kas bus per arti manęs. Damn it! Uuuch, kad tu žinotum, - mane čia domina tik vienas žmogus, prisiekiu Dievu, tik vienas...Visi pragaro velniai degina mano vidų, tuoj pradėsiu spjaudyt liepsnom. Perskrendu koridorių ant šluotos ir jei kas stovėtų prie atidaromų durų, kristų pakirstas vietoje.
Jei jis po kelių minučių sugrįžta, man angelų choras širdyje dainuoja Gloria ir tyliai triumfuoju, kai pagaunu jo atsargų, slaptą žvilgsnį. Mes išmokom tai šiek tiek dangstyti, ačiū tau, kad viską supranti. Nuo to vienintelio jo žvilgsnio aš skraidysiu dar kelias dienas, ir dabar mielai pavaikščiočiau ant rankų. Ir sudainuočiau 69 Danguje „Aš devintam danguj“. Išlieku it mietą prarijusi, rimta ir rami. Tokia, kokia privalau būti. Pusiau oficiali. Tfu, bijau, kad galiu neišlaikyti.
Išsikraunu vairuodama virš 120. Sveika adrenalino dozė. Gerai, kad nešalta ir kelias neslidus. Ir aš žinau, kodėl šiemet žiema tokia šilta. Išspinduliuota tiek karščio ir energijos iš vidaus, kad pakaktų sukelti atominį sprogimą, ką kalbėti apie sniego tirpinimą. Viskas. Nelabai čia apie pirmą kartą, bet manau, kad mintyse mes jį abu dar išgyvensime vėl ir vėl, dar ir dar kartą... Deja, netikrą... Visą šią naktį lijo. Gal tai dangus verkė kartu su manimi
Atsiprašau, kad tiek prirašiau. Man tikrai važiuoja stogas. Džiaugiuosi ir dejuoju tyliai. Nesiskundžiu dėl to, kaip yra, mėgaujuosi, kad iš viso yra. Dar niekad gyvenime taip nemylėjau. Ir suprantu, kad nežinau, ko maldose prašau pas Dievą: viską kuo greičiau baigti ar tęsti tą saldžią, niekur nevedančią agoniją...
2007 m. sausio 4 d.
| | |
| Lundi, 03 décembre 2007 |
|---|
| 09:55 |
| | |
| Mylėk taip, tarsi niekada nebūtum buvęs įskaudintas !
Dirbk taip, tarsi tau nereiktų pinigų!
Šok taip, tarsi niekas į Tave nežiūrėtų!
Dainuok taip, tarsi niekas Tavęs nesiklausytų!
Gyvenk taip, tarsi gyventumei Rojuje!
Gražios dienos !!!!
| | |
| |
Profil 
Message Privé 
Guestbook 
